Kas yra briliantas?

Kas tas briliantas ir kuo jis skiriasi nuo deimanto?

 

Briliantas – tai ypatingo apdirbimo deimantas, turintis ne mažiau, kaip 57 briaunas. Didelis briaunų kiekis suteikia brangakmeniui ypatingo žėrėjimo, iš to ir kilo jo pavadinimas. Taigi, chemiškai, deimantas ir briliantas yra visiškai tas pats mineralas, tiesiog skiriasi jų apdirbimo būdas. Kiekvienas briliantas yra deimantas, tačiau ne kiekvienas deimantas yra briliantas.

Natūralūs deimantai išgaunami kasyklose, vienos populiariausių radimviečių yra Kanadoje, Rusijoje, Australijoje. Deimantai susiformuoja 100–200 km gylyje, kur temperatūra siekia net apie 1000 laipsnių Celsijaus, o slėgis yra 35–50 kilobarų. Tokiomis sąlygos anglį paverčia deimantu. Deimantai susidaro krateriuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų kimberlitų. Žemyn, gylyn siaurėjantys krateriai dar kitaip  vadinami kimberlitiniais vamzdžiais.

Brilianto vertė nustatoma pagal keturis C kriterijus – 4C: Cut (šlifavimą/formą/pjūvį), Clarity (skaidrumą), Color (spalvą), Carat (svorį). Šie deimantų vertinimo kriterijai buvo sukurti Gemological Institute of America (G.I.A.) dar 1939 metais. Juvelyrikoje dažniausiai naudojami apvalaus pjūvio (angl. „round cut“), balti briliantai. Žinoma, pasitaiko ir įdomesnių formų bei spalvų mėgėjų. Mėgstantiems griežtesnes formas, puikiai tinka kvadratiniai ar stačiakampiai brangakmeniai (angl. „princess“ arba „emerald“ cut). Rečiau sutinkamų spalvų, pavyzdžiui gelsvi arba konjakiniai yra šiek tiek pigesni už baltus, tačiau gali taip pat puikiai žėrėti ir atspindėti šviesą. Juodi briliantai šviesą sugeria, tad neturi ypatingo blizgesio. Tačiau, tai ne problema, juodus briliantus mielai renkasi žmonės, nemėgstantys per daug blizgučių, ypatingai vyrai.

Verta paminėti, jog šiais laikais laboratorijoje išgaunami deimantai chemiškai ir vizualiai identiški natūraliam deimantui. Tokie deimantai yra pigesni, laikomi mažiau vertingais, tačiau vertinami pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir natūralūs.

  Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma brilianto kokybė ir vertė

 

• Forma ir šlifavimas (angl. „cut“). Tai pagrindinis, būtent ypatingą žėrėjimą suteikiantis aspektas. Šviesai patekus į deimantą, ji yra išskaidoma ir atspindima vaivorykštės spalvomis. Siekiant pabrėžti šią brangakmenio savybę, deimantai dažniausiai šlifuojami taip, kad turėtų ne mažiau, kaip 57 briaunas, taip paverčiant juos briliantais. Kokybei įtakos turi ne tik briaunų kiekis, bet ir jų tikslumas, tiesumas, taip pat – brilianto aukštis bei plotis.
  Briliantai būna įvairių formų, kurias išvardinsime ir apibūdinsime šiek tiek žemiau. Apvalus briliantas visgi laikomas vertingiausiu dėl to, kad atspindi daugiau šviesos (daugiau žvilga), nei kitų formų briliantai.
• Švarumas ir skaidrumas (ang. „clarity“). Beveik visi briliantai turi šiokių tokių intarpų ar dėmelių, kurios blogina brangakmenio skaidrumą. Juvelyrikoje dažnai naudojami nedideli briliantai, tad net ir daugiau intarpų turintys akmenys plika akimi nedaug kuo skiriasi nuo mažiau intarpų turinčių akmenų. Optimalus ir dažniausias švarumo pasirinkimas juvelyriniams gaminiams, kasdieniam nešiojimui – tarp VS ir SI.
• Spalva (angl. „color“). Brilianto spalva pasitaiko nuo visiškai baltos iki geltonos arba netgi rudos. Nežymaus gelsvumo galima plika akimi ir nepastebėti, ypatingai, jei akmuo inkrustuotas į gaminį iš geltono aukso. Kuo baltesnis deimantas, tuo jis vertingesnis. Pasitaiko ir įvairiaspalvių briliantų, dar vadinamų angl. „Fancy“. Šie akmenys taip pat itin vertinami ir gan reti. Jų spalva vertinama kiek kitaip, nei baltų deimantų. Vertė kyla su spalvos ryškumu, intensyvumu.
  Švytėjimas (angl. „fluorescence“) yra dar vienas svarbus kriterijus, kurį būtina paminėti. Apšvietus deimantą UV lempa, jis turėtų neskleisti spalvos. Į nedidelę dalį deimantų, besiformuojant patenka kitų mikroelementų, kurie ir sukelia tą nenorimą švytėjimą ultravioletinėje šviesoje.
• Svoris (ang. „carat“). Dažnai žmonės klausia, tai kas gi tas karatas, ką jis reiškia? Karatas nusako brangakmenio svorį. Vienas karatas atitinka 0,2 gramo. Deimantai pagal svorį yra skirstomi į šias grupes: mažo svorio – iki 0,29 karato, vidutinio svorio – nuo 0,30 iki 0,99 karato ir didelio svorio – nuo 1,0 karato. Šių dydžių briliantai dažniausiai ir naudojami papuošalų gamyboje. Didesni, nei 1,0 karato akmenys jau yra gan masyvūs, taip pat – itin brangūs. Gaminiai su didesniais, nei 1,0 karato briliantais laikomi prabangiais.

Deimantų formos:

Round – tradicinis, apvalus
Oval – ovalo formos
Marquise – ovalo (markizės), nusmailėjančiais galais formos
Pear – kriaušės formos
Emerald – stačiakampio (smaragdo) formos
Princess – kvadrato (princesės) formos
Radiant – kvadrato arba stačiakampio formos su nukirstais kampais
Asscher – aštuonkampio
Heart – širdelės forma
Cushion – pagalvėlės (šiek tiek užapvalinto kvadrato) forma

Jei norite sužinoti daugiau apie deimantus ir briliantus, jų parametrus ir preliminarias kainas, siūlome profesionalią konsultaciją su RG Juvelyrika. Mielai rekomenduosime tinkamiausią brangakmenį Jūsų išsvajotam papuošalui, įvertinsime, kokios medžiagos puikiausiai derės prie pasirinkto akmens. Visuomet išklausome klientų norus ir juos išpildome. Mus rasti galite adresu Šeškinės g. 32, Vilniuje arba susisiekti el. paštu info@rgjuvelyrika.lt bei telefonu +37064705546 skiltyje Kontaktai.